Kultūrinis kelias "Mėlynojo raitelio pėdsakais" » „Mėlynasis raitelis“ (vok. Der Blaue Reiter) grupė

1911-aisiais Kandinskis kartu su grupe rusų ir vokiečių menininkų Miunchene įkūrė „Mėlynasis raitelis“ (vok. Der Blaue Reiter) grupę, veikusią nuo 1911 iki 1914 metų. Tai buvo atsakas, kad kitokia, netipiška tapyba būdavo nepriimama į parodas. Ji buvo pati reikšmingiausia vokiečių ekspresionizmo kryptis.

Kandinskis ir Marcas sumanė naują iniciatyvą – leisti meno almanachą ir rengti „Mėlynojo raitelio“ redakcijos parodas. Greitai įkandin iniciatorių – Marco, Kandinskio, Münter, Kubino prie „Mėlynojo raitelio“ prisijungė Javlenskis, Veriovkina, atėjo nauji dailininkai, šveicaras Paulis Klee, vokietis Augustas Macke, prancūzas Robert‘as Delaunay, amerikietis Heinrichas Campendockas, austrų kompozitorius Schönbergas ir kiti.

 

Į savo parodas „Mėlynojo raitelio“ nariai kvietė įvairių tautų dailininkus, o vieninteliame almanacho numeryje, pasirodžiusiame 1912 metais, programiškai spausdino skirtingų tautų ir laikotarpių meno kūrinius ir įvairių menininkų tekstus, pabrėždami meno principų universalumą.

 

Dėl sudėtingos sociopolitinės rusų dailininkų padėties Miunchene Veriovkina, kaip ir kiti „Mėlynojo raitelio“ nariai rusai Kandinskis, Javlenskis, atsiribojo nuo kasdienės tikrovės, niekada nevaizdavo savo paveiksluose to meto aktualijų, savo kūryboje persikėlė į dvasinę, jų požiūriu, aukštesnę sferą. Tai buvo ne tik jų meninės orientacijos, bet ir sociopolitinių sąlygų padiktuota strategija.

 

Pirmoji „Mėlynojo raitelio redaktorių paroda“ (nuo 1911-ųjų gruodžio iki 1912-ųjų sausio) vyko Thannhauserio galerijoje, Miunchene. Vėliau ji tapo inauguracine Herwartho Waldeno Sturm galerie paroda Berlyne ir apkeliavo Kelną, Hagą ir Frankfurtą. Joje dalyvavo ir Mariana Veriovkina. Su Berlyno galerija „der Sturm“ ji palaikė nuolatinius ryšius, buvo žinoma kaip šios galerijos dailininkė.

 

„Antroji Mėlynojo raitelio redaktorių paroda“, surengta 1912 metų vasario - balandžio mėnesiais Goltzo galerijoje, Miunchene, sulaukė dar didesnės sėkmės. Skirta tik akvarelei, piešiniams ir spausdintai grafikai, ekspoziciją sudarė 315 naujosios grafikos meno pavyzdžių, sukurtų net trisdešimt vieno Vokietijos, Prancūzijos ir Rusijos menininko, tarp jų Nolde‘s, Pechsteino, Kirchnerio, Heckelio, Klee, Kubino, Arpo, Picasso, Braque‘o, Delaunay, Malevičiaus, Larionavo ir Gončarovos. Šios parodos sukėlė tikrą sensaciją tarp menininkų, apstulbino kritikus ir visuomenę.

 

Grupuotės narius siejo ne tik bendras stilius, bet ir ideologija - nepalenkiamas, aistringas tikėjimas nevaržoma, kūrybinga menininko laisve išreikšti asmeninę viziją bet kokia jam priimtina forma.

Pirmasis pasaulinis karas nutraukė grupuotės veiklą, tačiau jos veikla ir atradimai buvo išties svarbūs, davę pradžią iliuziniam menui, dadaizmui, siurrealizmui ir abstrakčiajam ekspresionizmui.

 

Šaltiniai:

Amy Dempsey. Stiliai, judėjimai ir kryptys. Enciklopedinis moderniojo meno vadovas. Presvika, 2002.

Laima Laučkaitė. Ekspresionizmo raitelė Mariana Veriovkina. Kultūros, filosofijos ir meno institutas. Vilnius, 2007.